ES paramos naujienos

Inovacijos žemės ūkiui

Teikiant paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą svarbu žinoti apie inovacijas žemės ūkiui, už kurių diegimą projektams skiriami papildomi balai. Inovacijos žemės ūkiui ir jų atitikimas balams gauti skiriasi atskirose priemonėse.

Priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ papildomiems balams gauti pakanka diegti vienos rūšies – skaitmenines inovacijas žemės ūkiui, tačiau jos turi būti įsigyjamos paramos lėšomis. Tai yra, ne visos skaitmeninės inovacijos žemės ūkiui projektui garantuos papildomus balus. Automatinė laistymo sistema su WI-FI valdikliu yra priskiriama skaitmeninėms inovacijoms žemės ūkiui, tačiau labai smulkių ūkių išlaidos drėkinimui (išskyrus drėkinimo sistemas, kurioms naudojamas lietaus vanduo), nėra tinkamos finansuoti paramos lėšomis.

Skaityti daugiau...

Valdos ekonominis dydis (VED). Skaičiavimas ES paramai gauti

Valdos ekonominis dydis (VED) yra svarbus ES paramos žemės ūkio srityje siekiantiems ir ES projektus vykdantiems ūkiams. Pagal esamą (apskaičiuotą už praėjusį laikotarpį) arba planuojamą valdos ekonominį dydį nustatoma, kuria ES paramos žemės ūkio priemone gali pasinaudoti ūkis.

Siekiantys ES paramos ūkininkavimo pradžiai pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" privalo pasiekti mažiausiai 12 000 EUR valdos ekonominį dydį. Pagal naują 2023-2027 m. programą ES parama labai smulkiems ūkiams skiriama tik tuo atveju, jeigu ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Pagal priemonę „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“ ES paramą gali gauti tik tie ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis yra nuo 16 001 Eur iki 30 000 Eur. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ES paramą gali gauti tik tie ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

Skaityti daugiau...

Investicijų projekto turinys ir jo rengimo metodika

Pagal naujausius reikalavimus CPVA patvirtinta Investicijų projektų rengimo metodika (Metodika) yra taikoma ne tik ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamiems projektams, bet taip pat projektams, pretenduojantiems į Valstybės investicijų programos finansavimą.

Investicijų projektą, parengtą pagal metodiką, sudaro šios pagrindinės dalys:

1. Projekto kontekstas. Šioje dalyje aprašoma paslaugos teikimo pasiūla ir paklausa. Atliekama paslaugos analizė, atsižvelgiant į socialinę, ekonominę ir institucinę aplinką. Paslaugos paklausa ir esama pasiūla įvertinama kiekybiškai, pateikiant jų metines prognozes projekto ataskaitiniam laikotarpiui tam, kad vėliau būtų galima identifikuoti planuojamus pajėgumus paslaugai teikti (pasiūlą). Aprašoma investicijų projekto teisinė aplinka. Pateikiamas paslaugos teikimo teisinis reglamentavimas, identifikuojant reikalavimus ir galimus apribojimus nagrinėjamai paslaugai teikti. Aprašomos sprendžiamos problemos ir jų atsiradimo priežastys. Identifikuojamos dėl paslaugos nepakankamos kokybės/efektyvumo ir/ar prieinamumo kylančios problemos ir jų priežastys.

Skaityti daugiau...

Valstybės investicijų programos projektai ir reikalavimų aprašas

Investicijų projektas Valstybės investicijų programos finansavimui gauti turi būti rengiamas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašą. Šiuo aprašu privalo vadovautis visos biudžetinės įstaigos, teikiančios investicijų projektus valstybės biudžeto lėšoms (valstybės kapitalo investicijoms) gauti. Pagal naujausius reikalavimus investicijų projektams, pretenduojantiems į Valstybės investicijų programos finansavimą, yra taikoma CPVA patvirtinta Investicijų projektų rengimo metodika.

Valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamas investicijų projektas rengiamas keliais etapais. Pirmiausia būtina nustatyti ir pagrįsti planuojamo investicijų projekto ryšį su asignavimų valdytojo atitinkamoje programoje nustatytais uždaviniais. Todėl kiekvienam Valstybės investicijų programos projektui yra nustatomi vertinimo kriterijai, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintu Investicijų vertinimo kriterijų nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos aprašu.

Skaityti daugiau...

Smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas

Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso nustatymas yra aktualus siekiant pasinaudoti ES parama ir kitomis valstybės paramos priemonėmis. Pavyzdžiui, ES parama kaimo plėtros srityje ekonominės veiklos pradžiai teikiama tik labai mažoms įmonėms, parama verslo plėtrai kaimo vietovėse – tik labai mažoms ir mažoms įmonėms. Smulkaus ir vidutinio verslo statutas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“ įstatyme Nr. VIII-935.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektu laikomos labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės bei verslininkai (fiziniai asmenys), atitinkantys šiuos kriterijus:

Skaityti daugiau...

Sąnaudų naudos analizė investicijų projektuose

Investicijų projekto alternatyvoms palyginti ir optimalios alternatyvos pasirinkimui pagrįsti naudojami Sąnaudų veiksmingumo analizės arba Sąnaudų naudos analizės metodai. Taikytinas projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimo metodas (sąnaudų veiksmingo ar sąnaudų naudos) priklauso nuo projekto apimties projekto investavimo objekto ir investicijų pobūdžio.

Alternatyvų palyginimui ir vertinimui taikant sąnaudų naudos analizės metodą,  atliekama ekonominė analizė, kurioje įvertinamas projekto indėlis regiono ar visos šalies ekonominei gerovei (atsižvelgiant į konkretaus projekto poveikio ribas).

Projekto generuojama socialinė-ekonominė nauda (arba žala) vertinama, remiantis „Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika“. Ši Metodika paremia sąnaudų naudos analizės taikymą, rengiant ir vertinant investicijų projektus viešajame sektoriuje 14 skirtingų ekonominės veiklos sričių: sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, transporto, energetikos, informacinės visuomenės plėtros, aplinkos apsaugos, urbanistinės plėtros, krašto apsaugos, teisingumo / teisėtvarkos, visuomenės apsaugos, turizmo, viešosios infrastruktūros verslui ir kultūros.

Skaityti daugiau...

Partnerystės sutartis ES paramos projektuose

Partnerystės sutartis ES finansuojamuose projektuose reikalaujama, kai projektą planuoja vykdyti pareiškėjas ir vienas ar keli partneriai. Partnerystės sutartis yra vienas iš privalomų dokumentų kaimo plėtros priemonių (pvz. smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimo), ES investicijų programos priemonių (pvz. institucinės globos sistemos pertvarkos, neformaliojo ugdymo įstaigų, mokyklų tinklo) projektuose.

Partnerystės sutarties objekte apibrėžiama, pagal kokią paramos priemonę planuojamas vykdyti projektas, kas yra pagrindinis už projekto įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą atsakingas asmuo.

Toliau sutartyje šalys įsipareigoja prisiimti pareigas, susijusias su parama projektui įgyvendinti, ir jų laikytis iki projekto įgyvendinimo kontrolės laikotarpio pabaigos.

Skaityti daugiau...

Verslo planas ES paramai gauti ir verslo plano reikalavimai

Verslo planas ES paramai gauti – tai verslo kūrimą ar plėtrą su ES parama pagrindžiantis dokumentas, dažniausiai rengiamas pagal ES paramą skiriančios institucijos nustatytą formą arba rekomendacijas.

Bendruoju atveju verslo planas ES paramai apima šias pagrindines dalis:

- informacija apie ūkio subjektą (įmonę, ūkį);
- produktai ir paslaugos;

Skaityti daugiau...

ES PARAMA PRASIDEDA ČIA

Jūs turite idėjų ir planų, mes turime žinių ir patirties, kaip juos finansuoti. Gausime Jums ES paramą!

Norite aptarti projektą?
Skambinkite: 8-699-80830

Nemėgstate kalbėti?
Rašykite laišką: info@idus.lt