Buhalterinė apskaita
Įmonėje vedama mažų įmonių buhalterinė apskaita ir ūkininkų apskaita dvejybine ir supaprastinta sistema, sudarant finansines ataskaitas. Ūkininkų apskaita, palyginti su įmonių apskaita, yra mažiau reglamentuota, tačiau labai svarbi, ypač ES paramos ir mokesčių srityje, todėl ūkininkų apskaitai klientų pageidavimu skiriame didelį dėmesį. Konkretaus ūkininko apskaita gali būti tvarkoma dvejybine arba supaprastinta sistema, kurią parenkame atsižvelgdami į ūkininko ūkio dydį, poreikius ir reikalavimus, keliamus ūkininkams, gavusiems ar pretenduojantiems gauti ES paramą – investicinės paramos atvejais ūkininkų apskaita privalo būti tvarkoma naudojant dvejybinę sistemą.
Ūkio apskaitos tvarkymo paslaugas atliekame konkurencingomis kainomis bei visuomet ieškome ir mums, ir ūkininkui priimtino susitarimo, todėl ūkininkų buhalterinė apskaita – sparčiai populiarėjanti UAB „IDUS“ teikiama buhalterinės apskaitos paslauga. Šiuo metu teikiame ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonų ūkininkams.
UAB „IDUS“ kvalifikacija teikiant ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas yra patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos suteikta akreditacija „Konsultavimas ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais“.
Dvejybinė ūkininko ūkio apskaita
Pagrindinis metodinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis vedama dvejybinė ūkininkų apskaita, tai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 patvirtintos „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijos“. Dvejybinė apskaita ūkininkams pradedama vesti sudarant ūkinės veiklos pradžios balansą pagal ūkio turimą turtą ir įsipareigojimus. Vėliau visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruojame buhalterinėse sąskaitose pagal ūkininkų pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitas, mokėjimo pavedimus, kvitus ir t.t.) bei mūsų sudarytus ūkio apskaitos dokumentus (ilgalaikio turto inventorines korteles, žiniaraščius, medžiagų nurašymo aktus ir t.t.). Nuosekliai vedama ūkininko ūkio apskaita padeda greitai parengti reikalingą informaciją apie ūkio finansinę būklę, sudaryti deklaracijas. Metų pabaigoje ūkininkų buhalterinė apskaita užbaigiama sudarant finansines ataskaitas – balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir pinigų srautų ataskaitą.
Dvejybinė ūkininkų apskaita svarbi tuo, kad joje taikomas kaupimo principas – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu. Tokiu būdu vedama ūkininkų apskaita yra naudinga ūkininkams - PVM mokėtojams, kurie savo individualiai veiklai priskyrė ir joje naudoja ilgalaikį turtą, nes jie galės iš gautų pajamų atimti visus toms pajamoms uždirbti patirtus leidžiamus atskaitymus neatsižvelgiant į tai, ar jie ūkininko apmokėti, ar ne.
Supaprastinta ūkininko ūkio apskaita
Supaprastinta ūkininkų apskaita vadinama supaprastinta todėl, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, tai yra, nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo. Supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas. Tai reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada, kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tuomet, kai pinigai jau sumokėti.
Paplitusi nuomonė, kad supaprastinta ūkininko ūkio apskaita – tai tik vienas Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalas („Žalia knyga“). Šio žurnalo forma ir pildymo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 (2005 m. rugpjūčio 8 d. redakcija) „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau supaprastintos apskaitos atveju yra būtina pildyti ir kitus žurnalus bei žiniaraščius, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintose „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijose“.
Pagal Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijas ūkininko ūkio apskaita vedama tokiu būdu – pirminių apskaitos dokumentų (sąskaitų, mokėjimo pavedimų, kvitų ir t.t.) pagrindu visos ūkinės operacijos registruojamos Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale bei atskiruose papildomuose apskaitos registruose: Piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraštyje, Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštyje, Ilgalaikio turto žiniaraštyje, Medžiagų ir produkcijos žiniaraštyje, Gyvulių žiniaraštyje, Atsiskaitymų žiniaraščiuose ir t.t. Metų pabaigoje supaprastinta ūkininkų apskaita užbaigiama sudarant finansines ataskaitas (pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita).
Ūkininkams, pildžiusiems tik Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą, tačiau turintiems pateikti finansines ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai ar kitoms institucijoms, užpildome reikalingus žiniaraščius ir sudarome finansines ataskaitas už reikalingą laikotarpį - vienus ar keletą metų.